Kodėl alpakų patinai ir patelės turi gyventi atskirai?

1. Alpakos nėra laukiniai gyvūnai

Alpakos yra išveistos iš prijaukintų laukinių kamelidų vikunijų. Šie laukiniai gyvūnai gamtoje formuoja vieno stipraus patino ir 4-6 patelių haremą, kurį patinas aktyviai gina. Kai visos patelės tampa nėščiomis, patinas visą savo energiją skiria gynybai nuo kitų vikunijos patinų ir plėšrūnų, tad nebeturi laiko ir energijos kergti pateles. Giminingumas mažėja, nes subrendę jaunikliai – patelės ir patinai – išvaromi iš bandos. Taip pat patinai, kurie nėra stipriausi, gyvena patinų bandomis.

Alpakos gebėjimo savarankiškai ir natūraliai formuoti bandos neturi, todėl laukinių alpakų nėra! Pietų Amerikoje ūkininkai alpakų augintojai irgi kontroliuoja alpakų veisimą. Dažniausiai patinai yra laikomi atskirai nuo patelių ir jų pasimatymai visada ribojami. Yra įrodymų, kad žmonės alpakų veisimą prižiūri daugiau nei 4000 metų.

2. Alpakų kergimosi ypatybės

Mūsų ūkyje alpakos gyvena daug geresnėmis sąlygomis, nei dauguma jų yra laikomos Pietų Amerikoje. Mūsų alpakoms nuolatos užtikrinamas kokybiškas maitinimas, atitinkantis jų poreikius, tad pastojimas gali vykti bet kuriuo sezono metu. Visus alpakų patelių kergimus planuojame atsižvelgdami į patelės sveikatą, įmitimą ir genetines savybes. Kergimo sezoną pradedame pavasarį ir tęsiame iki rugsėjo mėnesio, kad jaunikliai gimtu šiltuoju sezono metu. Taip lengviau ir jaunikliams, ir jų mamoms priaugti svorio ir gyventi kokybišką gyvenimą.

Alpakos patelė lytiškai subręsta 2 metų, patinas – nuo 3 metų, bet būna atvejų, kai jauni patinai, turintys stiprų kergimo instinktą, gali sukergti pateles net būdami 7-8 mėnesių amžiaus. Tad nuo 6 mėnesių vyriškos lyties jaunikliai yra atjunkomi nuo mamos ir keliauja gyventi į patinų bandą.

Alpakų patinai nori ir gali kergtis nuolatos. Tad gyvendami bandoje su patelėmis jie:

• jas provokuotų ir mėgintų kergti, taip sukeldami bandoje disbalansą;
• sukeltų nėščioms patelėms nuolatinį stresą, dėl kurio jos gali persileisti;
• kergtų sau giminingas ir per jaunas alpakų pateles;
• sulauktume jauniklių neplanuotai ir negalėtume padėti patelėms gimdyti;
• nuolatinis kergimas gali sužaloti pateles, sukelti gimdos infekcijas ar net nulemti nevaisingumą;
• taip pat patinai nuolatos kovotų tarpusavyje, tad traumos būtų neišvengiamos.

3. Kontroliuojamas veisimas gerina bandos kokybę

Laikant alpakų bandas pagal lytį ir kastruojant netinkamus veisimui patinus, užtikriname, kad jaunikliams perduodamos tik pačios geriausios genetinės savybės. Veisimo metu parenkame negiminingus patelę ir patiną, taip pat siekiame perduoti tik gerąsias fizines, genetines savybes, taip pagerinant visos bandos genetiką ir kontroliuojant gimdymo laiką. Suplanuoti jaunikliai mažina gimdymo rizikas, nes mes pasiruošę juos priimti ar susidoroti su iškylančiomis gimdymo problemomis. Todėl lytimis atskirtos bandos yra laikomos profesionalaus alpakų veisimo pagrindu.

Nepamirškite, kad alpakų patinai ir patelės laikomi atskirai, siekiant sumažinti nekontroliuojamą veisimą, socialinę įtampą bandoje, bei užtikrinti patelių ir jauniklių sveikatą. Todėl atsakinguose alpakų ūkiuose visame pasaulyje patinai ir patelės laikomi atskirai, o kartu suvedami tik planuojamo kergimo metu.